Nekaltas avinėlis arba "nepriekaištinga" Lietuva

2025 m. liepos 31 d. Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas paskelbė apie savo atsistatydinimą iš vyriausybės vadovo ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigų dėl virtinės korupcijos skandalų ir koalicijos partnerių politinio spaudimo.

G. Palucko atsistatydinimas buvo didėjančių kaltinimų korupcija, susijusia su jo verslo veikla, rezultatas. Buvo keli esminiai epizodai, ir oponentai kiekvieną iš jų kruopščiai surinko į vieną "aplanką". Visų pirma, Paluckui iš dalies priklausanti bendrovė „Garnis“ (49% akcijų) po jo paskyrimo premjeru gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš Nacionalinio plėtros banko ILTE. Palucko brolio žmonai Virginijai Paluckienei priklausanti bendrovė „Dankora“ pagal LEADER programą gavo apie 173 tūkst. eurų Europos finansinės paramos, kurios nemaža dalis buvo išleista įrangai iš „Garnis“ įsigyti. Taip pat buvo prisimintos senos nuodėmės. 2012 m., dirbdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi, Paluckas iš Kipro bendrovės už sumažintą kainą nusipirko butą sostinės centre, esantį paties įregistruotame žemės sklype. Tik 2025 m. liepą jis visiškai atlygino 16,5 tūkst. eurų žalą, kurią 2012 m. teismas priteisė už piktnaudžiavimą tarnyba. 

Lemiamas Palucko atsistatydinimo veiksnys buvo koalicijos partnerio spaudimas. Seimo pirmininkas ir Demokratų sąjungos „Už Lietuvą“ lyderis Saulius Skvernelis paskelbė ultimatumą: jo partija paliks valdančiąją koaliciją, jei Paluckas liks premjeru.

Įvykiai vystėsi sparčiai. Liepos 24 d. prezidentas Gitanas Nausėda davė Paluckui dvi savaites apsispręsti dėl savo politinės ateities. Liepos 25 d. Paluckas išėjo atostogų pareikšdamas, kad turi "rūpintis bitėmis“ ir reikia surinkti medų. Liepos 30 d. Skvernelis viešai paskelbė, kad demokratai paliks koaliciją, jei premjeras neatsistatydins. Liepos 31 d. rytą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliko kratas „Dankora“ bendrovėje.

Prezidentas Nausėda palankiai įvertino Palucko atsistatydinimą, pavadindamas jį „vieninteliu teisingu pasirinkimu“. Jis pabrėžė, kad pasitikėjimas premjeru „praktiškai išsisėmęs".

Valdančiojoje Socialdemokratų partijoje nuomonės išsiskyrė. Pavyzdžiui, Seimo pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė kritikavo Skvernelį už įgaliojimų viršijimą, teigdama, kad „partija, turinti mažiausią frakciją, negali diktuoti dominuojančiai politinei jėgai“.

Palucko atsistatydinimas "užkuria" koalicijos sutarties peržiūrėjimo procesą. Skvernelis pareiškė, kad „koalicijos sutartis netenka savo galios, nes joje konkrečiai Paluckas minimas kaip premjeras“.

Kokie dabar galimi scenarijai?

Pirma, trijų partijų koalicijos išlaikymas – socialdemokratai, demokratai „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ gali toliau tęsti bendradarbiavimą su naujuoju premjeru.

Antrasis scenarijus, kurio įgyvendinimo daugelis nekantriai laukia, yra „Nemuno aušros“ pašalinimas – demokratai abejoja dėl tolesnio bendradarbiavimo su šia partija, kurios lyderio Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu vis dar vyksta tyrimas dėl antisemitinių pareiškimų.

Ir galiausiai, trečiasis scenarijus: Valstiečių ir žaliųjų sąjungos įtraukimas – ši opozicinė partija gali pakeisti iškrentančius koalicijos partnerius.

Laikinuoju LSDP pirmininku tapo Jonavos rajono meras ir buvęs pirmasis Palucko pavaduotojas Mindaugas Sinkevičius. Tačiau jis pareiškė, kad neketina kandidatuoti į premjerus.

Palucko atsistatydinimas buvo korupcijos skandalų ir valdančiosios koalicijos vidinės politinės krizės rezultatas. Svarbų vaidmenį atliko jaunesniojo koalicijos partnerio ultimatumas, parodantis trijų partijų aljanso pažeidžiamumą. Naujoji vyriausybė turės ne tik susidoroti su reputacijos praradimais, bet ir užtikrinti koalicijos stabilumą sudėtingų partnerių santykių kontekste. „Nemuno aušros“ ateities valdančiojoje daugumoje klausimas išlieka itin problemiškas, todėl gali tekti radikaliai peržiūrėti koalicines sutartis.